2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

.

Nuo tada mano gyvenimas virto tobula beprotybe.Jausmu,kuris valdo viska iki galo.


2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

((((

Jis įtūžęs atsistojo, praeidamas mane pastūmė ir dingo pro duris ir iš mano gyvenimo.

2013 m. birželio 22 d., šeštadienis

2013 m. birželio 11 d., antradienis

Ateina naktis.Šypsodamasi

Prieš maždaug vienuolika mėnesių, gyveno su lėtais ritmais, kuriais laikas slysta už langų. Nei kvėpuojant, nei blaškantis. Tik tyliai sėdi šalia atdarų langų, pėdom įremtom į lango rėmus. Geriant į save visas dienas, lėtai tiksint laikrodžiams iš kairės į dešinę, iš vakaro, į rytą. Ieškant, sukantis tarp keturių sienų, jas griaunant, ore brėžiant saules ir žodžius. Saules išbraukiant, paliekant žodžius.

Prieš maždaug lygiai tiek pat,- kūnas tik vieta, o laikas - tai, kas jau buvo. O kas bus
 - ilgai ir neliečiant. Vienas kūnas, viena vieta visiems šitiems mažiems pasauliams. Vienoj vietoj, vienoj poroj akių. Vienam rankų sukabinime delnais vienas šalia kito. Vienas dievas, vieniems metams. 





2013 m. birželio 8 d., šeštadienis

medaus garsas


Kartais,būdama labai toli - aš pasiilgstu aliejinių dažų kvapo, kurio nebelieka, kai nueini į kitą gatvės pusę.

Ir visų tų vaikiškų skirtumų laikantis už mažojo rankos pirštelio.

O žiūrint į žmones visada norisi žiūrėti akimis į vidų.Lauki kada užstotų nuo vėjo,užsimerkus jauti tą artumą,kai nebelieka trukdymo eiti tiesiomis linijomis už akių.

Nes žodžiai dabar nevaržo. Jie tik dedasi trimis sluoksniais vienas ant kito.

Ir visgi.Kiek daug šiandien rudens,pastebėjai?

Nes dabar geriausias mūsų laikas, ilgi vakarai priklausantys mums. Ir gelsvas oras pilnas galimybių.




2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

O dabar tu deramai išėjęs.


Užtat daug braidau savo laisvėse,savo miestuose ir rūkau rytais.
Gyvenu dvejuose namuose,klausau vakarais gulėdama ant grindų kaip praskrenda lėktuvai.
Klausau kaip manęs neieško,arba ieško ir neranda.

Gyvenu laimingai,gyvenu gražiai,gyvenu šalia esančiais,gyvenu lietumi,gyvenu oru virš dangaus,
gyvenu knygų paskutiniais puslapiais,gyvenu jų turiniais,jų įvadais.

Gyvenu mažomis lakuotomis dėžutėmis,gyvenu apsisukimais,baltais lapais,grakščiais kaklo linktelėjimais.

Ir jei aš niekada neparašysiu gražiausių ever žodžių tu visada žinosi,kodėl klevų sulos ledai yra liūdesio skonio.
Ir kada mūsų pasauliai yra geresni Mums.


2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Pasaulis apsivertė ant kito šono.


Su juo galiu būti miela ir drąsi,lyg nuo alkoholio apsvaigusi.
Su juo galėčiau dienų dienas sėdėti ir kalbėtis apie dujų kainas ir žemės ūkį.

Mes pakvaišę
Jauni
Norintys mylėti
Sutvėrimai.



2013 m. gegužės 23 d., ketvirtadienis

Tu dar nepažįsti mano blogosios pusės


Šiaip šiandien ėmiau kalbėt banaliom frazėm tokiom kaip “vyrai niekam tikę,nieko jie nesugeba” ir t.t.
Susinervinau.
Vienas man pradėjo aiškinti apie moteriškos šilumos trūkumus,kitas sėdi kažkur užsiraukęs nežinai dėl ko,trečias parašė “kodėl?”.Dar kitas ėmė kabinėtis prie žodžių.

Anyway eilinį kartą važiuodama namo plūdau viską iš eilės įskaitant save.



2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Niekas taip negadina žemės riešutų sviesto skonio kaip vienpusė meilė.


Žiūrėjau į jį , kai sedėjom kartu , tarp mūsų butelis Cointreau ,už mūsų ant viryklės burbuliuoja kava.

Liepsna meta raudonus atšvaitus ant jo veido, ir šešėlius ant mano.

Jis pagauna mano žvilgsnį - regis , dabar tai nutinka vis dažniau - ir nusišypso.

Ne tiek daug sako pati šypsena , kiek kažkas už jos , žvilgsnis kažkoks trigdantis - verčiantis greičiau plakti širdį.




2013 m. gegužės 14 d., antradienis

dot


Tau atleista už tai, kad kalbėjai kvailai,
Kad įskaudinai tą, kuris saugo tave
Jeigu klausi manęs, tau atleidžiu ir aš,
Bet kažkas viduje vis dar smaugia tave.

  A.Mamontovas




2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Valia gali pakeisti net mūsų delnų linijas.


taip,man sunku,kai nejaučiu rankos šalia,
kai ant stalo tik vienas puodelis,
o vietoje mūsų vakarų ——–

Kažkaip reikia priprasti.Apklijuoti sieną senais atvirukais
ir nuotraukom
susidėti rūbus į spintą
nusipirkti pūkuotą lempą.



2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

vakaro frazė: mėgsti mane?prisiek.


Man visada atrodė, kad už visų Langų yra gyvenimas.
Kai klausaisi žibintais apšviestos gatvės, kuri naktyje atrodo kitaip.Ir kai viskas
apsiverčia.

Ir dabar kasdien,pusė to, kas yra sakoma, tik tam, kad kitą pusę galima
būtų nuslėpt.

Kitavertus patirtis visada gali būt naudinga.
Patirtis atveria duris,kurios visada buvo,
bet tu jų nepastebėjai.

O tokie sakiniai kaip “aš galiu varvėt per pirštus kaip braškių uogienė vaikystėj” atverčia akis.
Tada mūsų svajonės Pakyla.
Ir nenusileidžia.Išskrenda pildytis.



2013 m. balandžio 14 d., sekmadienis

2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Yes you can hold my hand if you want to.

As ji pamatau ir man linksta kojos. As viska aplink save pamirstu.
Jis daro viska ko noriu, ir nieko ko nenoriu.
Jis neklausia nieko, ko nenoretum, kad klaustu, o kai Primarke nusiperku tikrai kvaila skrybele jis sako:"Kaip mes anksciau be jos gyvenom?".
Su juo jauciuosi taip, kaip nuo alkoholio apsvaigusi.

Su juo galiu kalbeti apie padangas ar zemes uki.
Jis taip pasiziuri, kad iskart nutirpsti. O kai jis prabyla prancuziskai...

Jis sako: "Leisk pakviesti tave i pirma pasimatyma, leisk paimti tave uz rankos, leisk jaudintis pries pabuciuojant tave pirma karta".
Jis vercia tave noreti greiciau ji pamatyti.
Jis vercia tave mesti viska, ka turi ir del to nei kiek nesigaileti.
Nes pamacius jo melynas akis tu pamirsti viska.
Jis vercia tave pamesti galva ir del to nei kiek nesijaudinti.

Jis vercia tave pamirsti savo gyvenima Lietuvoje.
Tu galetum lyginti jo marskinius kol jis maudosi duse.
Tu galetum pamirsti net savo varda bunant su juo.

Jis rengia puikiausius pasaulyje pasimatymus, o per pirmaji ju, tau tycia issirinkus vyna uz 60 svaru jis visom jegom bando neissiduoti ir sako: "All what you want, honey".

Jis sako: "Let's fall in love and make them hate us".

2013 m. vasario 24 d., sekmadienis

sometimes

Kartais išaušta tokia diena,kai norisi susikrauti visus daiktus,galutinai numarinti akvariume jau seniai pridvėsusias žuvytes, palikti visus gerbėjus,kurių ir taip nė su žiburiu nerasi,ir patraukti i bile kur.



2013 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

>>

Kvaili žvilgsniai. Dvi poros tamsių akinių ir gąsdinantis širdies plakimas. Nerealus susižavėjimas realiu asmeniu ir kvailų galimybių nebuvimas. Atsitiktiniai susižvalgymai, beviltiškas jausmas.


2013 m. vasario 5 d., antradienis

suvalgei visus guminukus?


Sako,būna su manim,bet šiaip mes tik draugai?
O aš jau buvau pamiršus, ką reiškia, išgirdus tokį tekstą jaust Tą jausmą.
O paskui vynas, šypsnis.
Vienas žodis ir vėl šypsnis.
Gal ir gerai buvo.Gal.
O šiaip man patinka žmonės, kurie moka gyvent.
Kurie žino apie įbrėžtinius kampus, ledus,  tobulus kūnus.
Ir eina pirmyn.
Žmonės, kurie suvokia žodžio jėgą.
Žmonės, kurie moka vartot.
Žemiau dangaus.
Žemiau melodijų.
O šiandien vėl tos pačios kalbos Apie, mintys, kad kažkas grįžta iš Italijos, nes juk ten taip gražu, ir minučių skaičiavimas iki akimirkos, kada galėsiu Gyvent.







2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

)))


Manau , kad šiandien atėjo būtent tas laikas kai reikia išmesti senus Vogue žurnalus, nusipirkti naują suknelę,apiberti visus karštais bučiniais.
O dabar lieka tik rytas su kava ir šiokia tokia muzika.


2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

sakyk,

 kad viskas banalu. Blakstienos, sielos, sienos. O gal saldžiarūgščiai aštru? (mane taip ima miegas)


2013 m. sausio 8 d., antradienis

aš obuolių pyragas.


Bėgam vieni pas kitus,prašom susitikt naktimis, kad bent kiek suartėtume.
Ateidami namo įsijungiam raudonas šviesas ir dažnai kartojam “palik ir man”.
Uždegam degtukus ir mėtom juos į tamsą kur jie gražiai paskęsta. Paskendau.

Išsigandęs imi už rankos.Tada nusišypsai nes viskas beprotiška.
O jie? Jie lažinasi iš mūsų ateities.O mes mėtom kauliukus
su mintimis ir su kiekvienu iškritusiu skaičiumi keičiame gyvenimą
kita linkme.
Kartais persikūnydami į kitus.Kartais vienas į kitą.