Bėgam vieni pas kitus,prašom susitikt naktimis, kad bent kiek suartėtume.
Ateidami namo įsijungiam raudonas šviesas ir dažnai kartojam “palik ir man”.
Uždegam degtukus ir mėtom juos į tamsą kur jie gražiai paskęsta. Paskendau.
Išsigandęs imi už rankos.Tada nusišypsai nes viskas beprotiška.
O jie? Jie lažinasi iš mūsų ateities.O mes mėtom kauliukus
su mintimis ir su kiekvienu iškritusiu skaičiumi keičiame gyvenimą
kita linkme.
Kartais persikūnydami į kitus.Kartais vienas į kitą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą