Užtat daug braidau savo laisvėse,savo miestuose ir rūkau rytais.
Gyvenu dvejuose namuose,klausau vakarais gulėdama ant grindų kaip praskrenda lėktuvai.
Klausau kaip manęs neieško,arba ieško ir neranda.
Gyvenu laimingai,gyvenu gražiai,gyvenu šalia esančiais,gyvenu lietumi,gyvenu oru virš dangaus,
gyvenu knygų paskutiniais puslapiais,gyvenu jų turiniais,jų įvadais.
Gyvenu mažomis lakuotomis dėžutėmis,gyvenu apsisukimais,baltais lapais,grakščiais kaklo linktelėjimais.
Ir jei aš niekada neparašysiu gražiausių ever žodžių tu visada žinosi,kodėl klevų sulos ledai yra liūdesio skonio.
Ir kada mūsų pasauliai yra geresni Mums.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą