Kartais, kai viskas yra per daug idealu,
nutinka kažkas tokio, kas sugriauna visa tai. Ne, tai sugriauname mes patys, o
gal tik aš. Lengva ranka suplėšau taip ilgai brandintus prisiminimus, svajones
ir gerą nuotaiką. Viską išmetu į šiukšlių dėžę, kad daugiau nerasčiau, kad
susikurčiau viską iš naujo, kad susikurčiau save iš naujo-dar stipresnę. Nes
tai kas musu nesužlugdo - mus sustiprina. Kartais noris rankas nuleisti,
bet tik kartais, nes šįkart per daug sunku viską mesti. O kam šiam pasauly
lengva? Taip ir neatsakiau, nes matau viską per daug sudėtingai.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą